geiba

geiba
geibà scom. (4) Š, géiba (1) BŽ126 nugeibęs, paliegęs žmogus ar gyvulys, dvasna, išgara: Kad nevalgai, užtai toks geibà Nm. Sudžiūvus kaip geibà ta mergučė Snt. Tėvai sudžiūvę, tai ir vaikai toki geĩbos – kaulai ir skūra Grš. Kur dėsi tokį geĩbą – vos kaulelius paneša Jrb. Ką tokia geibà karvė gali duot pieno Jrb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • geibena — scom. žr. geiba: Kad būtum nugeibęs, tai sakyčiau geibena Lg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • geibšas — geĩbšas scom. K.Būg žr. geiba: Ką jis, toks geĩbšas, man padarytų – duočiau sprigtu į kaktą, ir nuvirstų Kair. Tas vaikas tikras geĩbšas Mšk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sargalis — sargãlis, ė smob. (2) Rtr, NdŽ žr. sargalius: Sargãlis, paliegėlis, geiba, nevėkšla BŽ598 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”